- pašalpinis
- pašalpìnis, -ė adj. (2) NdŽ 1. teikiantis pašalpą, padedantis materialiai: Tokį užuojautos darbą ir pagelbą atlieka pašalpinės draugijos Žem. Visokių yra reikalų, visokių reikia ir pašalpinių malonių Vaižg. 2. S.Dauk gram. pagalbinis: Sudėtos [formos] iš pašalpìnio veiksmažodžio esu ir dalyvio: esu dirbęs Jn.
Dictionary of the Lithuanian Language.